Rojaus šauksmas priklausomybėse

Rojaus tematika priklausomybėse itin dažna. Užtenka paklausti problemiškai vartojančio asmens ką jam suteikia alkoholio vartojimas? Atsakymas dažniausiai nuveda ne kur kitur, o rojaus patirtis, kurios apibūdinamos kaip tobulas gyvenimas, be rūpesčių būsenos, maksimalus atsipalaidavimas…

Rojaus fenomeną priklausomybėse pastebėjau senai. Vis labiau gilindamasi į psichoanalitinę literatūrą atradau jungistinės krypties psichoanalitikų siūlomas archetipinio rojaus hipotezes. Anot šių autorių archetipinio rojaus patyrimas yra begalo svarbus tik gimus, pirmaisiais gyvenimo metais. Rojus patiriamas kai visi kūdikio poreikiai patenkinami – kai jis išgyvena save tarsi visatos centrą, vieningą su visu pasauliu. Toks rojaus – visagalybės ir tobulybės patyrimas ankstyvoje kūdikystėje yra būtinas sveikam psichikos vystymuisi. Negavęs archetipinio rojaus patyrimo pirmaisiais savo gyvenimo metais, vaikas išgyvena priešingą – pragaro patirtį, kurioje vyrauja alkio, tuštumos, šalčio, bejėgystės, visiškos vienatvės, saugumo ir užuovėjos netekties bei apleistumo potyriai (Neumann, 1966). Laikoma, kad dėl to formuojasi silpnas ego – susvetimėjęs nuo savosios savasties, atskirtas nuo savo psichobiologinio potencialo. Pasak psichoanalitikės Asper (1993), archetipinės rojaus intencijos niekur nedingsta vėlesniame amžiuje, jos reiškiasi artumo, priėmimo, pripažinimo, saugumo troškimuose, projektuojamuose kitiems – pasąmonėje vis ieškoma ir viliamasi gerosios mamos patirties, visiško saugumo, kad tai padėtų išvystyti savąjį potencialą.

Priklausomybėse šio pasąmoninio rojaus išgyvenimo troškimas yra perkeliamas į alkoholį, kuris žada patenkinti skubiausius troškimus, ypač tuos kurie neranda tinkamų raiškos būdų.  Pasąmoninis rojaus ilgesys yra susijęs su poreikiu to, kas neegzistuoja išorinėje realybėje: ilgimasi vienybės su mama jausmo – būsenos be rūpesčių išlaikymo, kur karaliauja visiška harmonija, pilnas sutarimas, visiškas saugumas ir aukščiausia paguoda.

Svarbu yra tai, kad asmenys, kurie gyvena rojaus ilgesyje – visiško pilnatviškumo, saugumo būsenos troškime – psichologiškai dar nėra gimę (Jacoby, 2006). Tai reiškia, kad jie nėra pakankamai sąmoningi, kad galėtų priimtų konfliktą tarp priešybių, t. y. jie trokšta absoliutaus saugumo ir malonių potyrių. Per ilgas užsibuvimas rojaus būsenoje yra tarsi įkalinimas, išvarymas iš rojaus yra būtinas sąmoningumo atsiradimui. Buvimą be sąmoningumo psichoanalitikas Edinger (1992) prilygina gyvūno būsenai.

Rojaus ilgesys priklausomų asmenų pasakojimuose labiausiai atsispindi jų negalėjime integruoti „tamsiosios“, neigiamos savęs, o tuo pačiu ir kitų pusės. Priklausomi asmenys trokšta gyventi tobulai, be konfliktų ir neigiamų patyrimų, kurių jie bando išvengti vartodami alkoholį. Tai žymi šių asmenų subjektyvaus tapatumo ir autonomijos jausmo stoką, baimę įsisąmoninti savo atskirumą, bei netobulumą. Tad nenuostabu, kad grįžimo į rojų troškimas neretai pasireiškia kitų atstūmimo sukeltose susvetimėjimo būsenose.

Norint sąmoningai integruoti rojaus ilgesį yra būtina priimti netobulą save ir realybę, atsisakyti idealizavimo kitais, remtis savo vertybėmis. Tai padeda tapti tikresniu ir žmogiškesniu, leidžia išsilaisvinti ne tik iš rojaus, bet ir pragaro archetipų, kurie reiškiasi nevaldomomis visgališkumo ir depresiškumo būsenomis.

Išieti iš rojaus vienam nėra paprasta. Tam itin padeda – psichologo kabinetas. Psichologo sukurtoje empatiškoje aplinkoje stiprėja savasties ir savosios vertės jausmas, mažėja kitų idealizavimo ir patvirtinimo poreikis. Tai leidžia priimti tikrovę tokią kokia ji yra, kurtis tikroviškesniam savęs ir kitų vaizdui, bei atsisakyti alkoholio (ar kitų svaigalų) ir visagališkumo iliuzijų.

Naudota literatūra:

Asper, K. (1993). The Abandoned Child Within. On Losing and Regaining Self-Worth. New York: Fromm International Publishing Corporation.

Edinger, F. E. (1992). Ego and Archetype: Individuation and the Religious Function of the Psyche. Boston and London: Shambala.

Jacoby, M. (2006). Longing for paradise: Psychological perspectives on an archetype (Vol. 116). Inner City Books.

Neumann, E. 1966. Narcissism, normal self-formation, and the primary relation to the mother. Spring 1966, pp. 81-106.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *