Apie priklausomybę kanapėms
Daugelis rūkančiųjų klaidingai mano, kad kanapių ar marihuanos vartojimas nėra žalingas ir nesukelia priklausomybės. Dėl šios klaidingos nuostatos daugelis reguliariai vartojančių asmenų ilgą laiką nesuvokia turintys priklausomybės problemą ir pagalbos kreipiasi pavėluotai – dažnai tik po 5–10 metų nuolatinio vartojimo.
Reguliarus kanapių rūkymas dažnai sukelia priklausomybės simptomus, o vienas ryškiausių – nesugebėjimas kontroliuoti vartojimo, nepaisant neigiamų pasekmių. Staigus vartojimo nutraukimas gali sukelti rimtus abstinencijos simptomus, kurių intensyvumas kartais prilygsta kitų sunkių psichoaktyvių medžiagų vartojimo nutraukimo poveikiui.
Iš pradžių pramoginis kanapių vartojimas gali peraugti į probleminį vartojimą ar net priklausomybę. Naujausi tyrimai rodo, kad apie 30 % kanapių vartotojų turi tam tikros formos vartojimo sutrikimą. Be to, asmenys, pradėję vartoti kanapes iki 18 metų, turi 4–7 kartus didesnę riziką išsivystyti priklausomybei nei suaugusieji.
Kanapių vartojimas tiesiogiai veikia smegenų dopamino sistemą, formuodamos priklausomybės mechanizmus. Ši priklausomybė išsivysto, kai smegenys prisitaiko prie didelio veikliosios medžiagos THC kiekio, kuris sumažina natūralią neurotransmiterių gamybą ir jautrumą. Dėl to asmuo tampa priklausomas ir negali nustoti vartoti, nepaisant akivaizdžios žalos fizinei ir psichinei sveikatai, santykiams ar kasdieniam gyvenimui. Svarbu suprasti, kad sėkmingas išsivadavimas iš priklausomybės reikalauja ne tik valios, bet ir kompleksinės pagalbos – psichologinės paramos, elgesio terapijos ir kartais net medicininės intervencijos.