Kaip suprasti, kada žmogus jau priklausomas nuo alkoholio, kanapių ar kitos medžiagos?

Labiausiai priklausomybę nurodo kontrolės kriterijus – kiek aš pats galiu kontroliuoti situaciją, o kiek esu kontroliuojamas vidinių ar išorinių aplinkybių. Pavyzdžiui, kiek galiu atsispirti pagundai išgerti nusiraminimui ar nuovargiui „nuimti”?  Ar galiu rasti kitų nusiraminimo būdų? Kitaip sakant, ar galiu laisvai rinktis? Arba, kiek esu pajėgus pasakyti ne, kai kiti siūlo išgerti, o išgerti neplanuoju  ir vartojimas man visai nepatogus. Tai byloja apie asmeninę atsakomybę. Kiek esu atsakingas už savo paties veiksmus, kiek suvokiu galimas pasekmes, ir kiek esu linkęs į šiuos aspektus numoti ranka ir pasiduoti impulsui gauti greitą malonumą.

Psichologinę priklausomybę nurodo tokie pasireiškę požymiai kaip laukimas, planavimas kada galėsiu išgerti ar vartoti medžiagą. Tai rodo, kad žmogaus sąmonė yra užsikabinusi, alkoholio ar kitos medžiagos vartojimas dažniausiai suvokiamas kaip patrauklus, malonus, atpalaiduojantis, tada pamažu susiaurėja visi kiti interesai, atsiranda motyvacija tik tai maloniai veiklai. Įsijungia apgaulingi ir nebrandūs psichologiniai mechanizmai – problemos neigimas ir vartojimo idealizavimas.

Su laiku išsivysčiusi fiziologinė priklausomybė reiškiasi stipriu troškimu vartoti psichoaktyvią medžiagą, ji tampa gyvybiškai svarbia fiziologinei pusiausvyrai palaikyti. Fiziologinė priklausomybė susijusi su tolerancijos ir abstinencijos reiškiniais: jaučiami neigiami fiziologiniai ir psichologiniai požymiai po vartojimo, vartojama siekiant išvengti šių reiškinių.  Paraleliai silpnėja psichoaktyvios medžiagos poveikis, auga suvartojamas kiekis, kad pasiekti norimą poveikį. Galutinė fiziologinės priklausomybės stadija – tai visiškas kontrolės praradimas: norima vartoti dažniau ir daugiau, nepaisant to ar psichoaktyvi medžiaga ar veikla teikia subjektyvų malonumo potyrį – ar ne. Tai susiję su svarbių smegenų veiklos centrų (dopaminerginės sistemos) uzurpavimu.

Ar priklausomybė nuo alkoholio yra išgydoma? Ir ar pasveikęs žmogus gali grįžti prie saikingo vartojimo?

Tai – dažniausias klientų lūkestis, jie visada tikisi, kad pasveikę galės vėl vartoti. Bet realybė yra tokia, kad priklausomybė yra lėtinė, nepagydoma liga. Tai reiškia, kad žmogui tenka išmokti gyventi su ja, pažinti save ir atpažinti atkryčio simptomus, laiku reaguoti, pasirūpinti savimi. Atsakomybės prisiėmimas už šią liga – yra vienas esminių sveikimo nuo priklausomybės elementų. Tai nėra lengvas procesas, kadangi priklausomybės simptomų raiška yra labai dažnai susijusi su emociniu fonu, emocine gerove. Jei pamirštama pasirūpinti savimi, laikytis rėžimo, brėžti ribas atsižvelgiant į save – priklausomybės simptomai primins apie save, ir tuomet jau nevaldomu, obsesišku būdu, kaip vienintelė išeitis sudėtingose gyvenimo aplinkybėse.

Dažniausiai nustojus vartoti alkoholį gyvenimas labai pagerėja – santykiai, darbinės veiklos, grįžta gyvenimo stabilumas ir pasitenkinimas. Bet tam yra viena sąlyga – vartojimo būti negali. Dėl psichologinių, biologinių ar genetinių polinkių priklausomas žmogus yra labai jautrus alkoholiui ir jeigu jis nors truputį pradeda vartoti, vartojimas jį greitai vėl įtraukia į priklausomybės liūną.Kit