Kanapės – daugiausia kontraversiškų nuomonių tiek politiniame, tiek medicininiame lygmenyje sulaukianti psichoaktyvi medžiaga. Neretai kanapių vartojimas idealizuojamas vartotojų, ypač jaunų ir nepatyrusių, neįvertinant priklausomybės grėsmės ir visų su ja susijusių skausmingų padarinių.
Kanapių vartojimas itin paplitęs tarp jaunų žmonių – parūkyti „žolės“ išbandoma jau mokykloje. Kanapių vartojimą paskatina nevienodi skirtingų šalių standartai, taikomi kanapėms legalizuoti: kai kuriose Europos ir JAV šalyse (pvz., Olandijoje parduodamos laisvai) kanapės yra legalizuojamos, naudojamos medicininiais tikslais. Tokie nevienodi taikomi standartai klaidina jaunus žmones. Neretai svarstoma naudoti kanapes kaip prevencinę onkologinių ligų priemonę, nepasigilinant į tokio vartojimo naudos ir žalos santykį. Kitas patrauklus kanapių vartojimo argumentas itin paplitęs tarp jaunimo – kanapių vartojimas atrodo socialiai „patrauklesnis” – be pagirių ar skelidžiamo nemalonaus kvapo – būdas. O kaip yra ištiesų?
Kodėl kanapės gundo, vilioja ir įvilioja į spąstus?
Kanapėse esančios psichoaktyvios medžiagos veikia endokanabinoidinę (vidinę) sistemą, kuri yra atsakinga už neurotransmiterių reguliavimą visų smegenų regionuose. Jos funkcija yra reguliuoti organizmo homeostazę – t.y., susijaudinimą ir slopinimą. Endokanabinoidinė sistema reguliuoja funkcijas susijusias su sąmoningumu: pažintines funkcijas, mokymąsi, atmintį, suvokimą. Taip pat ši smegenų sistema atsakinga už miegą, nuotaikas, skausmo pojūtį, apetitą, pasitenkinimo jausmą, motyvaciją. Taigi, asmuo, kuris naudoja kanapes gali reguliuoti vieną ar kelias iš šių funkcijų.
Jei naudojamos gausiai ir reguliariai, kanapėse esančios psichoaktyvios medžiagos gali sugriauti endokanabinoidinės sistemos balansą. Tai gali pasireikšti psichotiniais simptomais (kuomet prarandamas ryšys su realybe), stipriu nerimu, noru socialiai izoliuotis, kognityviniais (mąstymo) sutrikimais. Kanapėse esančios psichoaktyvios medžiagos vysto fiziologinį pripratimą, toleranciją ir abstinencinius požymius. Kanapėse esančios psichoaktyvios medžiagos turi didelį potencialą priklausomybei išsivystyti. Tai įrodo ir moksliniai tyrimai atlikti su pelėmis ir beždžionėmis, kurios renkasi sau administruoti tirpalą, kuriame yra veikliųjų kanapių medžiagų (THC arba delta-9-tetrahydro-cannabinol). Be to, tyrinėjami gyvūnai renkasi būti tame kambaryje, kuriame gauna kanapių tirpalo. Taip yra todėl, kad kanapėse esančios psichoaktyvios medžiagos paskatina dopamino išsiskyrimą emocinėse smegenyse, kas patiriama kaip maloni patirtis, o tai skatina kartoti elgesį.
Kokie žmonės labiau linkę tapti priklausomais?
Moksliškai įrodyta, kad labiau į priklausomybę nuo kanapių yra linkę tie asmenys, kurie stokoja endokabinoidinės veiklos balanso. Tai reiškia, kad jų endokabinoidinė veikla yra arba per mažai aktyvi, arba per daug aktyvi. Endokanabinoidų deficitas yra susijęs su depresijos požymiais, tokiais kaip – apatija, nerimas, skausmo netoleravimas, chroniški skausmo pojūčiai. Šie endokabinoidinės veiklos sutrikimai paprastai pasireiškia nuo ankstyvos vaikystės, jei vaikas augo nesaugioje, jo emocinių poreikių neužtikrinančioje aplinkoje. Psichologiniame lygmenyje sutrikusi endocanabinoidinė sistema gali pasireikšti įvairiai – sunkumais reikšti save ir savo jausmus, netolerancija skausmui, dėmesio koncentracijos, informacijos apdorojimo sunkumais. Gali pasireikšti latentinė depresija, apatiškumas, motyvacijos stoka. Todėl gali būti, kad toks žmogus dažniau rinksis kanapes kaip vidinių ir išorinių sunkumų įveikos būdą.
Mokslinėje neuropsichoanalitinėje literatūroje randama prielaidų, kad potencialiems kanapių vartotojams yra būdinga specifinė psichologinė charakteristika. Ji susijusi su pasąmonėje vyraujančiu jausmu, kad esi nevykėlis, nesi pakankamai geras, defektuotas, nuvili kitus, šeimą, dominuoja pyktis ant savęs. Tačiau visa tai nėra sąmoningai suvokiama, tai veikiau neigiama vidinė nuostata apie save, kuri nustelbia poreikį apsisaugoti nuo sau destruktyvuas kanapių vartojimo poveikio. Tokiems asmenims labai dažnas drovumas, užsidarymas savyje bei mąstymas, kad kiti labiau vertingi, mylimi, nei aš. Šis latentinis nepilnavertiškumo jausmas verčia ieškoti būdų kaip pranokti kitus, būti pranašesniu. Tačiau net jei asmuo yra daug pasiekęs, tai nesuteikia pasitenkinimo jausmo, nes viduje vyrauja griežtas nusivertinimas „nesu pakankamai geras”. Taip kanapių vartojimas gali būti suprantamas kaip bausmė sau – esu bevertis, o rūkydamas dar ir nevykėlis. Šis, kertinis, giliai viduje glūdintis savęs kaip nevykėlio įsitikinimas silpnina motyvaciją kovoti su priklausomybe ar veikti gyvenime apskritai. Vyrauja pasyvumas savo paties gerovės atžvilgiu. Kaip jau minėta, visa ši charakteristika nėra sąmoningai suvokiama, bet labiau veikia pasąmoniniame lygmenyje. Apibendrintai galima pasakyti, kad potencialus kanapių vartotojas nuolatos jaučiasi netinkamas, „nenormalus”, nevertingas, prislėgtas ar giliai sutrikęs, nesupranta savo vidaus, neturi ryšio su savo jausmaus, o kanapes naudoja kaip „efektyvų“ būdą atbukinti nemalonią vidinę jauseną.
Nori patirti artumą, o lieki dar vienišesnis. Kodėl taip yra?
Yra dar vienas svarbus psichologinis kanapių vartojimo aspektas – tai iliuzinis jausmas, kad radai artimą santykį, radai artumą kurio taip ilgu. Kanapės yra patraukli medžiaga suteikianti ilizuiją, kad visada „pagelbės” savo svaiginančiu poveikiu, niekada neapleis, neišduos, neįskaudins, visada bus prieinama. Tokio santykio nesukursi su žmonėmis. Kanapėse esančių medžiagų poveikis taipogi padeda apsiginti nuo vidinės kritikos sau – išlaisvina nuo save nuvertinančių minčių ir jausmų. Kitas psichologinis aspektas, kuris svarbus vartojant kanapes – tai galios, svarbumo troškimo patenkinimas. Vartotojai dažnai sako, kad vartodami kanapes jaučiasi kūrybiški – intoksikacija suteikia galimybę filosofuoti, mąstyti giliai. Tačiau, kai intoksikacija baigiasi ir sąmonė suvokia, kad ypatingos galios baigėsi, apima priešingi – stiprūs bejėgiškumo jausmai. Kad šių nemalonių būsenų vartotojas išvengtų, jis vėl griebiasi kanapių. Tokia išorinė gynyba nuo vidinių sunkumų turi ypač skaudžią kainą – ilgainiui prastėja kanapių vartotojo psichinė būklė, pasireiškia paranojiškos mintys, depresyvumas, nerimas, greta kyla patologiškai aukšti reikalavimai sau, noras izoliuotis, kaltės išgyvenimai. Taip kuriamas užburtas pasikartojančio cikliškumo ratas.
Kodėl neverta net pradėti: liekamieji kanapių priklausomybės reiškiniai
Kanapėse esanti psichoaktyvi medžiaga THC sutrikdo bazinę motorinę koordinaciją, planavimo ir problemų sprendimo gebėjimą, atminties funkciją, emocijų kontrolę ir elgesį. Jei kanapių vartojimas prasideda paauglystėje, pasireiškia pastovūs kognityviniai sutrikimai – informacijos apdorojimo deficitas, dėmesio išlaikymo sunkumai, prasta verbalinė raiška, sprendimų priėmimas. Šie sutrikimai gali būti pataisomi blaivybe. Tačiau ilgalaikis kanapių vartojimas gali lemti vienokį ar kitokį kognityvinės funkcijos sutrikimą. Paprastai kanapes vartojantiems asmenims yra būdinga sutrikusi, nerišli kalba, prastas žodžių atsiminimas. Jie gali pamiršti ką sako, kol baigia sakinį. Tyrimai rodo, kad verbalinis nerišlumas gali likti net po ilgametės blaivybės. Tai patvirtina longitudiniai tyrimai, kurie tyrinėjo 13-23 m. paauglius. Nustatyta, kad ilgalaikis kanapių naudojimas tarp paauglių buvo susijęs su prasta emocijų reguliacija, neigiamų emocijų vyravimu, depresyvumu, didesniu nerimo lygiu, kas nebuvo būdinga kanapių nevartojusiems jaunuoliams.
Kaip nutraukti reguliarų kanapių vartojimą?
Nutraukti reguliariu tapusį kanapių vartojimą nėra paprasta ne tik dėl fiziologinių reiškinių, kurie prilygsta kitų psichoaktyvių medžiagų abstinenciniams reiškiniams (sumažėjęs apetitas, svorio kritimas, dirglumas, nervingumas, nuovargis, miego sutrikimai, pilvo skausmai, drebulys ir prakaitavimas), bet ir dėl stipriai sutrikusios psichinės būsenos. Nutraukus reguliarų kanapių vartojimą dažnai pasireiškia pyktis, agresyvumas, depresija, stiprus nesaugumo jausmas. Šias nemalonias būsenas galima spręsti arba vartojant psichoaktyvias medžiagas (kas nėra labai konstruktyvu) arba parodant savo pažeidžiamumą šeimos nariams ar artimimiems draugams, kuriais pasitiki – neslepiant, kad jautiesi blogai, siaubingai, išsakant, kad esi sutrikęs, bei parodant, kad nori artumo jausmo, kitų palaikymo ir supratimo, nori priklausymo šeimai, draugų ratui, bendruomenei.
Artimieji padėti gali, tik meilės būdu
Tačiau tam, kad pažeidžiamumas galėtų būti parodomas, reikalinga emociškai saugi ir palaikanti aplinka. Tiek užsienyje, tiek Lietuvos valstybiniuose priklausomybės centruose diegiama psichologinė intervencinė programa CRAFT (angl. Community Reinforcement and Family Training), kurioje šeimos nariai yra ypač specifiškai apmokomi, kaip bendrauti su priklausomais asmenimis, kad jie vis labiau norėtų būti blaivūs, o ne rinktųsi vartojimą. Pagal šią programą, kanapių ar kitos medžiagos priklausomybės atveju, vartojančiam paaugliui ar jaunuoliui mama ar kitas artimas asmuo galėtų būti „kanapių pakaitalu” – t.y., sukurtų namuose saugią ir palaikančią aplinką, kurioje savo raminančiu elgesiu galėtų pakeisti kanapių poveikį. Pagal CRAFT programą, mama ar kitas susirūpinęs šeimos narys iki šio žingsnio yra mokomas prieiti palaipsniui gerinant santykius su vartojančiu artimuoju. Šios programos efektyvumą patvirtina daugybė užsienyje atliktų tyrimų. Tad sprendžiant kanapių ar kitų svaigalų nutraukimo klausimą palaikanti aplinka yra be galo svarbu. Psichologinė parama yra ta terpė, kurioje priklausomas asmuo gali rasti savyje jėgų ir atsitiesti. Šiuo atveju reiktų visiškai atsisakyti smerkiančio, kaltinančio bei moralizuojančio elgesio.
Taip pat tiek vartojantysis, tiek artimieji pagalbos visada gali kreiptis į medicinos ar sveikatos psichologus, toksikologus, gyd. psichiatrus ar priklausomybių konsultantus.
