Viena svarbiausių moterų priklausomybės nuo alkoholio priežasčių – ryšio su mama nepakankamumas ankstyviausiais gyvenimo metais. Dėl šios priežasties sutrinka visa emocinė raida, nepatiriama saugi priklausomybės nuo mamos, nepatenkinami svarbiausi – atspindžio, priėmimo, besąlygiško vertinimo
poreikiai, kurių pagrindu formuojasi pagrindinės psichologinės struktūros. Ši priežastis būdinga abiejoms lytims, tačiau moteris nesklandus santykis su mama paveikia stipriau, nes mama yra pagrindinė moteriško pavyzdžio figūra, iš kurios moterys mokosi ir tapatinasi.
Nedarniame nemeilės santykyje su mama moterys neišvysto sveiko moteriškumo, bet išmoksta būti nesvarbiomis: nepažįsta ir nevertina savo jausmų, stokoja bazinio vertės jausmo, aukščiau iškelia kitų poreikius, bei yra pernelyg pasyvios savo gyvenimo atžvilgiu. Joms gali trūkti motiniškų instinktų, jos galiturėti daugiau vyrams būdingų bruožų.
Blogiausias scenarijus kai dukra auga su geriančia mama. Neretai tokiais atvejais moterys tampa savo mamų mamos, prisiima gelbėtojos vaidmenį, o užaugusios nuolat gelbėja kitus arba pačios tikisi būti išgelbėtos. Čia įtakos dukrai turės ir neigiamas pavyzdys, ir genetika.
Tenka išgirsti istorijų, kai dukros žada nebūti tokios, kaip mamos, bijo, kad tokios netaptų, bet nesąmoningai atkartoja mamos pavyzdį, nes kitokio pavyzdžio neturėjo. Tai itin gresia, jei vaiko gyvenime nebuvo kitų svarbių artimųjų, kurie suteiktų psichologinę užuovėją.
Kadangi priklausomybė yra lėtinė liga, klinikinės patirtys rodo, kad moterų priklausomybė alkoholiui neretai paūmėja smurtinių asmeninių ar toksiškų darbinių santykių kontekstuose. Kai moterys kreipiasi pagalbos, dažnai jos atskleidžia žeminančių, destruktyvių santykių kontekstą, jaučiasi esančios aklavietėje, įspaustos į kampą, dažnai būna menkinamos, žeminamos artimųjų ar kolegų dar iki alkoholio vartojimo.
Kadangi priklausomos moterys nemoka apsiginti, pasipriešinti neteisybei, o veikiau yra linkusios būti pasyviomis ir prisiimti aplinkos primetamą kritiką, neretai jos išgyvena sunkius bejėgiškumo, menkavertiškumo jausmus, kurių vengdamos griebiasi alkoholio. Tačiau toks elgesys paprastai stipriai pablogina situaciją, kadangi suteikia didesnį pagrindą aplinkinių smerkimui, o ir jos pačios dėl vartojimo jaučiasi dar blogesnės, prisideda sunkūs kaltės jausmai, nusivertinimas, savęs pasmerkimas, nesitikima atgailos ar supratingumo.
Tokia išorinių ir vidinių įvykių dinamika labai apsunkina priklausomybės problemą, nes sunkūs jausmai neleidžia prisiimti atsakomybės ir ieškoti išeities, o aplinkiniai paprastai nenusiteikę ištiesti pagalbos ranką. Formuojasi užburtas ratas iš kurio išeiti be pašalinio žmogaus įsikišimo gali būti sudėtinga.
Moterų sveikimas nuo priklausomybės prasideda nuo jų pasipriešinimo alkoholiui, nuo ribų brėžimo, kada jos stojasi į savo pusę, apgina save nuo psichologinio smurto artimuose ar darbiniuose santykiuose, išmoksta apsaugoti save. Neretai keičiasi sveikstančių moterų partnerystė, subręstama skyryboms arba bent jau emociškai atsitolinama nuo toksiškų santykių.
Tačiau kad taip atsitiktų, reikia išorinio specialisto pagalbos. Reikia labai daug atjautos ir palaikymo, kad priklausoma moteris išdrįstų būti „bloga“, pastovėtų už save, pasakytų STOP, pasakytų NE. Priklausomam žmogui apskritai reikia daug palaikymo, tikro rūpesčio ir atjautos, nors ir kaip neįprastai tai skambėtų. Tai pabrėžia užsienyje taikomos intervencinės programos skirtos priklausomų artimiesiems, tai pabrėžia mokslinių tyrimų išvados.
Pačios moterys galėtų sau padėti, visų pirma, atsitapatinusios nuo alkoholikės vaidmens, o pamatytų priklausomybę kaip ligą, problemą, kurią galima ir būtina spręsti. Dažnai priklausomoms moterims kreiptis pagalbos reiškia, kad jos yra silpnos, o būti silpnomis jos sau neleidžia, nemoka priimti savo bejėgiškumo. Tačiau yra priešingai – problemos suvokimas, pagalbos ieškojimas rodo žmogaus stiprumą ir adekvatumą.
Priklausomos moterims svarbu žinoti, kad jos yra vertos geresnio gyvenimo, yra vertos tikro gyvenimo su visais jo iššūkiais ir privalumais, ne apgaulingo, iškreipto, svaiginančio ir kankinančio priklausomybės gyvenimo. Todėl priklausomoms moterims yra būtina pabusti iš alkoholio priklausomybės letargo, kreiptis pagalbos į psichologus, psichoterapeutus, priklausomybių konsultantus, Anoniminių Alkoholikų bendruomenes.
Joms yra gyvybiškai būtina susigražinti ar įgyti kontrolės jausmą, atlaikyti bejėgiškumą, išmokti atpažinti ir įveikti įvairias psichikos būsenas padedant sau, palaikant save, o ne bėgant nuo problemų vartojant alkoholį. Taip pat svarbu spręsti santykių problemas ir reabilituoti savo socialinį įvaizdį, kad jos jaustųsi pilnavertėmis visuomenės narėmis.
