Gabijos gyvenimo iššūkiai: smurto ir priklausomybės kalėjime

Gabija apsiverkė vos užmezgusi su manimi akių kontaktą. Dar net nespėjome užeiti  į kabinetą. Sunkūs jausmai, trūksta oro, veržiasi ašaros. Klausiu, ką jos sako? Bijau, atsako dar trisdešimties neturinti mergina. Bijau gyventi. Sėdžiu užsidariusi su alkoholiu, nebeinu į darbą, bijau žmonių, bijau gyvenimo…

Viskas prasidėjo tuomet, kai atsirado draugas. Su juo Gabija linksmindavosi savaitgaliais, po kurių būdavo bloga, tačiau vos atsigavusi laukdavo sekančio. Vos pakilęs iš lovos, draugas griebdavosi žolės, ją rūkė kasdien, o savaitgaliais dar ir svaiginosi alkoholiu. Aj žolė – tai čia nieko, sako Gabija.  

Klausiu, o kas jai patiko santykiuose su tuo draugeliu? Sako, kad vadino mane mažyte, kad gamino maistą, patikdavo, kad klausdavo, ką norėsi valgyti mažyte? Klausiu kaip tuomet jausdavosi: mylima, reikalinga, svarbi? Gabija čia pat apsiverkia ir sako, kad jausdavosi „mažytė“. Sako, noriu būti tik „mažyte“ su vyrais ir priduria, kad matyt taip vyruose ieško tėčio.

Santykių krizė įvyko tą sykį, kai jai pasidarė labai bloga, vėmė, kūnas kratėsi, kankinosi, o jis nesutiko iškviesti lašelinių pagalbos į namus. Paaiškino, kad tam neturi pinigų. Ir greitosios pagalbos nekvietė. Gabija patyrė šoką. Būtent tada suprato, kad tam vyrui visai nerūpi, kad jis leistų jai  numirti.

Tiesa, jau prieš tai buvo ir  smurto atvejis. Kas įvyko, papasakoti negali,  nieko neatsimena. Tačiau guzo dydis galvoje, kaltė draugo veide bei gydytojų išvados, leidžia įtarti draugo nesusivaldantį elgesį. Tuomet alkoholis padėjo nustumti dvejonės dėl draugo. Jis buvo svarbiau už viską: save, savo sveikatą, saugumą, gyvenimą. Alkoholis valdė viską.

Įklimpusi į priklausomybės nuo alkoholio liūną, Gabija nebepastebėjo draugo priklausomybių, meilės išraiškos „lepinant“, girdant ją alkoholiu. Nesiklausė draugių patarimų bėgti nuo jo. Ji tiesiog pasidavė – tiek savo vidiniam demonui, tiek išoriniam – partneriui. Susivieniję prieš ją,  šie demonai turėjo galią nuvesti ją į mirtį.

Ypač jai negailestingas buvo vidinis kritikas. Gabija pasakoja, kai atsikelia po išgertuvių, joje skamba tas baisus kritiškas balsas: tu negraži, tu baisi, tu durna, tu nieko nemoki, nieko nesugebi, tau nieko nepavyks. Sako, vidinis demonas toks nuožmus būna tik tuomet, kai geriu. Tada patikiu, kad man tikrai nieko nepavyks.

Tačiau Gabija turi ir geresnių, ją palaikančių vidinių jėgų. Sako, kai negeriu atsikeliu geros nuotaikos ir savimi patenkinta. Noriu eiti dirbti, būti su žmonėmis. Manyje gyvena tarsi du žmonės – vienas geras, kitas blogas.

Augdama Gabija matė patėvį kuris nuolat mušdavo mamą. Mamai ne sykį buvo sulaužytas žandikaulis. Buvo baisu. Tikras tėvas taip pat mušdavo mamą, tačiau jis mirė kai Gabijai buvo 2 metukai.

Gabijos istorijoje išryškėja dvi pagrindinės pasakojimo linijos – viena tai priklausomybė nuo alkoholio, kita – toksiškas, priklausomas santykis su geriančiu partneriu.

Gabija pasielgė teisingai – ji atrado savyje jėgų palikti smurtaujantį partnerį ir kreipėsi į psichologą. Taip Gabija pasirūpino savimi.

Gabijos istorijoje girdėti itin liūdna jos vaikystės patirtis. Ji dalijasi daugybiniais mamos smurto liudijimais, kas reiškia, kad Gabija nematė sveikų, lygiaverčių, mylinčių vyro ir moters santykių ir gali būti, kad giliai viduje Gabija priima smurtą kaip normalių santykių raišką.

Gabijos priklausomybę nuo partnerio galima susieti su savosios galios ir vertės pajautimo stoka, dėl kurių randasi poreikis „šlietis“ prie galingesnių – mačio tipo vyrų. Tai pasakojime atspindi Gabijos troškimas būti „mažyte“ su vyrais. Savosios vertės ir galios sunkumai susiję su tėviškų figūrų internalizavimo problemomis vaikystėje, dėl ko pasireiškia psichologinių struktūrų deficitas. Trumpi Gabijos vaikystės pasakojimai liudija, kad ji augo įtemptoje, nesaugioje aplinkoje, kurioje keitėsi mamos partneriai, vyravo smurtas mamos atžvilgiu, o tai nebuvo emociškai palanki aplinka Gabijai augti ir emociškai vystytis.

Jei ankstyvuoju kūdikysėtės ir vaikystės laikotarpiu mama stokoja šilumos ir empatijos ir nepatenkina vaiko poreikių, tai sutrikdo „savasties figūros” – mamos –  internalizavimą, ir neigiamai paveikia visą psichinės autonomijos raidą. Teoriškai, toks žmogus nėra emociškai brandus, stokoja psichinės autonomijos, bei yra pasmerktas likti amžiname vaiko vaidmenyje, t. y. linkęs įsitraukti į priklausomus tarpasmeninius santykius, kuriuose nesąmoningai siekia patenkinti vaikystėje nepatenkintus psichologinius poreikius ir tokiu būdu palaikyti savąją vertę ir prasmę.

Gabijos priklausomybę nuo smurtaujančio ir geriančio partnerio galima paaiškinti ir tėviškos figūros vaikystėje stoka. Jei vaikystėje trūksta autoritetingo tėviško vaidmens, tai lemia superego struktūros deficitą, kuomet vėlesniame amžiuje stokojama vidinių idealų, suteikiančių galios veikti, drąsos ar ryžto, o galingos figūros ieškoma išorėje. Šiuo atveju, tampama priklausomu nuo išorinių galingų figūrų, kadangi tik nuo emocinio susiliejimo su jomis bei jų patvirtinimo – priklauso savosios galios ir pasitikėjimo savimi jausmas. Psichologijos moksluose laikoma, jog toks susiliejimas yra archajiškiausia, primityvi tapatumo su savasties figūra palaikymo forma, kai kiti suprantami kaip savasties tąsa, atliekanti specifinę, bet tik asmeniui tarnaujančią funkciją.

Kuomet superego struktūra nesivysto palankiai, internalizuojama primityvi, sadidistiška figūra – vidinis kritikas, kuris nuolat reikalauja destrukcijos. Tai atsispindi Gabijos pasakojime patiriami kritiški, griežti, itin nuvertinantys vidiniai balsai, ypač po alkoholio vartojimo epizodų, kuomet ji stokojo fizinių ir psichologinių jėgų.  

Bendrąja prasme, tokia psichinė integracija – kai trūksta sveikų sąveikų su abiem tėvais internalizavimo – stokoja įvairių vidinių funkcijų, kurios palaikytų vidinę pusiausvyrą, o toks žmogus lieka tarsi „amžinai“ psichologinio pamaitinimo alkanas vaikas, t. y. priklausomas nuo išorinių figūrų ar cheminių medžiagų, kurios „užpildytų“ psichinių struktūrų spragas, kompensuodamos tas psichines funkcijas, kurių psichika negali atlikti autonomiškai.

Vidiniame lygmenyje psichologiniių struktūrų stoka reiškiasi sunkumais suvokti save, jausmus, įsivyrauja „netikra“ savastis. Žmonės su „netikra“ savastimi gali jausti, kad tiek jie patys, tiek jų vidiniai išgyvenimai yra beverčiai, neefektyvūs, o tai skatina juos ieškoti išorinių stimulų  – destruktyvių santykių ar/ir psichoaktyvių medžiagų poveikio, kuriais laikinai galima būtų užpildyti vidinę tuštumą.

Šioje istorijoje smurtas nėra akivaizdus, o tai komplikuoja Gabijos situaciją, nes ji negali aiškiai suprasti partnerio daromos žalos ir yra paveikta alkoholio priklausomybės.

Atpažinti, kad partneris galimai yra manipuliuotojas ir tu jam visai nerūpi padeda tokie ženklai:

  • kai tau reikia pagalbos, jo nėra;
  • jo žodžiai nesutampa su veiksmais;
  • jo elgesys drastiškai keičiasi kai supyksta ar negauna ko nori;
  • jūs tarsi esate kartu, tačiau yra jausmas, kad gyvenate atskirus gyvenimus;
  • tavo partneris nemoka prasmingai leisti laiko vienas ir nuolat kontroliuoja tavo planus;
  • dažnai įvyksta komunikaciniai nesusipratimai;
  • elgiasi su tavimi tarsi būtum mažesnė (negalinti patys pasirūpinti savimi);
  • nuolat primena kiek daug dėl tavęs padarė;
  • nevertina to, ką gauna iš tavęs, priima tai kaip natūralų dalyką;
  • elgiasi itin gražiai, kai jam kažko reikia iš tavęs;
  • lengvai užmiršta pažadus;
  • lengvai gali palikti tave bėdoje, pirmenybę teikia savo poreikiams.

Kuomet partnerio smurtas yra užslėptas, santykiai dvelkia negyvumu, jie yra neprogresuojantys, t.y., niekur nevedantys. Tokie santykiai gali „suktis“ apie seksą, vartojimą ar kitus greitus malonumus, kurie neturi nieko bendra su tikru artumu. Nuolat gali tvyroti jausmas, kad santykiuose trūksta kažko esminio, gali jaustis labai vieniša. O jei guodiesi partneriui, jis gali sakyti tau, kad prisigalvoji.

Susivokti savyje ir situacijoje, ypač tokioje, kurioje vyrauja svaigalai, nėra lengva. Tam gali padėti vietos pakeitimas ir atviras pokalbis – kartais su artima, tau gero linkinčia drauge ar artimuoju, o jei tokių nėra – su psichikos sveikatos specialistu. Svarbu yra nelikti vienai su patiriamomis dvejonėmis, nenumoti į jas ranka ar ignoruoti problemas vartojant alkoholį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *